4 įrašas
Žaizda – nebaisi.
10:05 atsikėliau nuo kaitrių saulės spindulių.Nuostabus rytas.Pro kambario langą matosi miškas.Įeina mama laikanti arbatos puodelį.
-Labas rytas,mieloji,-taria tyliai mama.
-Sveika,mama,-šyptelėjusi tariu.
-Norėsi arbatos?-pasiteiravo mama.
-Na,ne pro šalį būtų,-atsakau.
Mama paduoda arbatos puodelį.
-Nuostabus rytas,-svajingai tariu gurkštelėjusi arbatos.
-Taip...Neužilgo eisime prie jūros,turėtų būti SUPER,-tyliai taria mama žiūrėdama pro langą į ošiančius medžius.
O štai pasirodo ir tėtis su kate ant rankų.
-Sveika,Marija,-pakšteli į žandą ir paduoda Lizą.
-Sveiki,-sakau tėčiui ir Lizai. J
-Gerai,eisim pusryčių ruošti ,o tu susitvarkyk,-sako mama.
Ir išeina tėvai.Truputį išmylavusi Lizutę atsikeliu.
-Gražu...-svajingai tariu žiūrėdama pro langą , o vėliau ir pasiražiau.
Susitvarkiau ir einu į virtuvę.
Mama gamina pusryčius,o tėtis geria kavą ir skaito laikraštį...
Atsisėdu prie stalo ir laukdama pusryčių sakau :
-Tėt,kas naujo Lietuvoje?
-Ett,nieko,cirkai seime,-skaitydamas laikraštį tyliai taria.
Mama paduoda pusryčius.Ryžių košė...Tėtis pasideda laikraštį į šalį,palinkime gero apetito ir pradedame valgyti,tylu.Išlemena tėtis nenorėdamas girdėti tylos :
-Skanu...
Pavalgę ir susiruošę pamažu nupėdinome prie jūros,Lizutę palikome.
-Aūūū.Koks karštas smėlis,-sakau aš eidama per kopas.
-Įdomu,kas tokiu karščiu gulės kopose...-juokdamasi sako mama.
-Neišgulėčiau nei trupučio,-pagaliau prabyla tėtis.
Pagaliau priejome arčiau jūros ir pasidėjome daiktus.
-Mam,duok atsigerti,-sakau aš ištroškusi.
-Tuoj...Po velnių,kur tas mineralinis vanduo?Nerandu...Tikriausiai pamiršome...-kapstydamasi po rankinę sako mama.
-Kąąą?Košmaras...-sakau aš.
-Nueik , persirenk ir eik pasimaudyk,o paskiau nubėgsim nupirksim mineralinio,-grįžęs tėtis visas šlapias taria,-labai šiltas vanduo,galvojau bus šaltas,o kaip ir pačios matote-bangų nėra.
Mama ir tėtis prisėda.
-Gerai,-tariu ir nueinu į persirenginėjimo kabiną.
Persirengusi nueinu pasipliuškenti.Ištiesų,labai šiltas vanduo. J
Paplaukiojusi,panardžiusi grįžtu ir nusišluostau šlaipų kūną rankšluosčiu.Mama užsinorėjo gerti ir teko man eiti tolokai...Dar nusipirksiu ledų...Žmonių nežmoniškai daug,taip pat begalo daug turistų.Nupirkau mineralinio ir ‘VIVA‘ ledų.Einu per karštą smėlį...Ir staiga...Aūūū...Skauda...
Pamačiau kraują ant savo pėdos,paeiti negaliu...Dar tie ledai ir mineralinis vanduo,po velnių...Ką daryti??? Ir staiga pribėga nepažįstama mergaitė.
-Gal Tau pagalbos reikia?-taria.
-Taip...Įsipjoviau...-atsakau aš.
-Parodyk...Aš Tau padėsiu pareiti iki Tavo tėvų,jie toli?-maloniai klausia.
-Tolokai,bet nepertolinusiai,-atsakau ir lėtai nueiname.
Prieiname prie mano tėvų.Jie pašoka mane pamatę.
-Kas Tau nutiko?-išsigandęs klausia tėtis.
-Atrodo,susipjoviau pėdą stiklu,tačiau laimė,priejo ši mergaitė kurios net vardo nežinau,-šypteldama paaiškinu.
-Aš-Fausta,-maloniai atsako,nusišypteli ir viena kitai paspaudžiame ranką. J
-Labai malonu,mano vardas Marija,bet vadink tiesiog Mari,o čia mano tėvai-mama Daiva,o tėtis-Vaidotas,-sakau aš.
-Malonu.O kur tu apsistojai?-klausia Fausta.
-Viešbutyje,netoli parduotuvėlės ‘TULPĖ‘ ir netoli miško,kur yra didžiulis kalnas.
-Ą,tai aš ten pat,-džiūgaudama atsako ji.
-Tikrai?Kaip puiku,o aš maniau,kad nesusirasiu čia draugių,-šypteldama sakau.
-Gal eime pasivaikščioti?Supažindinsiu su savo tėvais ir sese,-pasiūlo Fausta.
-Gerai...Galite eiti,-sutinka tėvai.
Mes nueiname...Pasirodo Fausta gyvena taip pat Klaipėdoje,kaip smagu,man atrodo,mes tapsime šauniomis bičiulėmis. J
Prieiname jos šeimą.
-O,kokia graži mergaitė.O kur tu buvai dingusi,Fausta?-klausia jos mama.
-Turėjau pagelbėti šiai mergaitei Marijai,-atsako Fausta.
-O kas jai nutiko?-susidomėjęs klausia Faustos tėtis.
-Beeidama su mineraliniu vandeniu ir ledų porciją ji prasipjovė pėdą.
-O siaube.Ar viskas gerai?-klausia mama.
-Taip,ačiū,viskas gerai,-nuoširdžiai atsakau.
-Susipažink,Mari,čia mano sesuo Ugnė,tėtis Julijus,o mama Vilija,-sako Fausta.
-Malonu,aš-Marija,-pasakau.
Einu pasimaudyti su Fausta,reikia su ja daugiau susipažinti,iš kart matosi,jog ji šauni mergaitė.
Iki.
Mari.